Tikriausiai jau spėjote pastebėti, kad interneto paieškos sistemos patobulino savo algoritmus, kurie gana tiksliai identifikuoja žemos kokybės turinį. Kai svetainėse pradėjo rastis dirbtinio intelekto sugeneruoti tekstai, paieškos sistemos išmoko tiksliai atpažinti, kada juos kūrė žmogus, o kada „dirbtinis protas“.
Tačiau verta pripažinti, kad kartu su patobulinimais susiklostė gana paradoksali situacija: viena vertus, verslai vis aktyviau pasitelkia DI kurdami turinį, kita vertus, atsižvelgiant į pasikeitusias indeksavimo taisykles, dėl to krenta jų reitingai. Daugeliui įprastas SEO optimizavimas nebegarantuoja padidėjusio paieškos srauto, jei jis neatitinka kokybės standartų. Taigi atėjo laikas pasikalbėti, kaip sukurti efektyvius tekstus, kurie pelnytų vartotojų pasitikėjimą ir padėtų pereiti paieškos sistemų filtrus.
Kaip dirbtinio intelekto sukurti tekstai veikia paieškos sistemas?
Tiesą sakant, dirbtinio intelekto sukurto turinio poveikis paieškos sistemų optimizavimui (SEO) dažnai pateikiamas kaip kažkoks baubas. Tačiau atvirai kalbant, nėra taip, kad paieškos sistemos automatiškai žemiau reitinguoja svetaines, kurių tekstai sugeneruoti DI. Pagrindinė esmė – kaip į tokį turinį reaguoja skaitytojai.
Jei tekstas nuobodus, nuspėjamas, neatsako į užklausą ar iš esmės atrodo negyvas, natūralu, kad lankytojai tokio teksto neskaitys ir paskubės palikti puslapį. Ir tai nutiks nepaisant to, ar tekstą kūrė žmogaus, ar „dirbtinis protas“. Būtent neigiamas vartotojų elgesys ir tampa lemiamu veiksniu svetainės reitingavimui. Tai paaiškina, kodėl kai kurios svetainės sėkmingai didina lankytojų srautą aktyviai naudodamos dirbtinio intelekto sukurtą turinį, o kitos patiria staigų srauto sumažėjimą.
Kodėl taip staiga išaugo susidomėjimas dirbtinio intelekto generuojamais tekstais?
Atsiradus „ChatGPT“, „Gemini“ ir daugeliui kitų „sintetinių protų“, internetą užplūdo dirbtinio intelekto generuojamas turinys. Ir tai pakankamai normalu. Juk DI greitai, lengvai ir, svarbiausia, pigiai kuria visaverčius straipsnius, produktų aprašymus, SEO tekstus, naujienas ir net dainų tekstus bei scenarijus.
Tad nieko keisto, kad šis „stebuklingas“ palengvinimas pradžiugino ir įkvėpė daugelį verslų – juk dabar jau jų SEO rodikliai kaip raketos šaus į kosmosą. Deja, deja, galima sakyti, lygiagrečiai su šiuo palengvinimu išryškėjo ir viena problema: dirbtinio intelekto generuojamas turinys tapo stebėtinai vienodas. Peržiūrint kelis DI sugeneruotus straipsnius lengva pastebėti pasikartojančias frazes, panašią struktūrą ir identiškas išvadas. Tokie pagal vieną kurpalį sukurpti tekstai ilgainiui ėmė erzinti ne tik skaitytojus, bet ir interneto paieškos sistemas.
Kaip interneto paieškos sistemos reaguoja į dirbtinio intelekto sukurtus tekstus?
Interneto paieškos sistemos oficialiai nedraudžia publikuoti dirbtinio intelekto sukurto turinio. Tačiau jos atidžiai analizuoja, kiek laiko vartotojai išbūna puslapyje, ar jie sugrįžta, ar keliauja į kitus svetainės puslapius ir taip toliau, ir panašiai. Deja, šiuo atžvilgiu DI generuotas turinys laimi nedažnai. Priežastis paprasta: didelė dalis „dirbtinio proto“ generuotų straipsnių yra nuobodūs, pernelyg nušlifuoti, išbaigti, juose trūksta emocijų ir tikros gyvenimiškos patirties. Kai lankytojas patenka į puslapį, kurio tekstai sukurti tik DI, jis greitai supranta, kad šie tekstai yra „mirę“. O paieškų sistemos tokią skaitytojo reakciją vertina kaip itin neigiamą signalą.
Jeigu ir jūs savo svetainėje pastebite panašią tendenciją, susipažinkite su pagrindiniais rodikliais, pagal kuriuos lankytojai lengvai atpažįsta dirbtinio intelekto sukurtus tekstus.
- Tipinės frazės. Tai bene labiausiai paplitęs ženklas, kuris išduoda DI generuotą tekstą. Pavyzdžiui: „svarbu atkreipti dėmesį“, „šiandienos pasaulyje“, „reikėtų suprasti“, „neuroniniai tinklai tampa vis populiaresni“ ir pan.
- Pernelyg tobula teksto struktūra. Natūrali žmogaus kalba nėra itin sklandi ir nuspėjama, o dirbtinis intelektas kuria tekstus, kurių struktūra praktiškai nepriekaištinga. Nepabijokime to žodžio: jie yra „nulaižyti“ ir dirbtiniai.
- Pernelyg didelis tuščiažodžiavimas. „Dirbtinis protas“ linkęs gerokai pailginti tekstą, ypač kai naudojamasi paprastais internetiniais generatoriais. DI kurtas straipsnis gali siekti kelis tūkstančius žodžių, nors tikrosios jo vertės galima suskaičiuoti ne daugiau kaip kelis šimtus žodžių.
- Asmeninės patirties trūkumas. Akivaizdu, kad DI negali realiai išbandyti paslaugų ar produktų ir pasidalinti gyva patirtimi. Tad jo sugeneruoti tekstai dažnu atveju būna abstraktūs.
- Konkretumo trūkumas. Dirbtinis intelektas pirmenybę teikia bendroms rekomendacijoms, neaiškioms formuluotėms ir atsargioms išvadoms, tokioms kaip: „gali būti“, „labai tikėtina“, „taip gali nutikti“ ir pan. Tačiau internete informacijos ieškantys vartotojai paprastai ieško praktinės patirties, realių istorijų ir konkrečių pavyzdžių, o ne atsargių išvedžiojimų tiesiai per aplinkui.
Ar interneto paieškos sistemos skiria nuobaudas už dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus?
„Google“ atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad svarbiausia ne teksto kūrimo būdas, bet jo turinys ir vertė. Paieškos sistemai nesvarbu, kas tiksliai parašė straipsnį – žmogus ar „dirbtinis protas“. Pagrindiniai kriterijai yra teksto:
- nauda, kurią jis suteikia skaitytojui;
- originalumas, unikalumas ir išskirtinumas;
- gebėjimas atsakyti į paieškos užklausą.
Deja, bet didelė dalis dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio neatitinka šių kokybės standartų, todėl paieškos sistemos juos reitinguoja ne itin aukštai.
Kokius tekstus interneto paieškos sistemos priskiria žemos kokybės dirbtinio intelekto turiniui?
DI generuotam turiniui interneto paieškos sistemos priskiria:
- žemos kokybės tekstus – pasikartojančius neinformatyvius, su daugybe gramatinių ar stiliaus klaidų;
- automatiškai perrašytus tekstus – pakeistus naudojant DI ar kitą programinę įrangą, paliekant tą pačią esmę;
- nuplagijuotus tekstus – pernelyg artimai atkartotus kito autoriaus kūrinius;
- tekstus, parašytus vien dėl raktinių žodžių – be konkrečios prasmės ir naudos, perkrautus raktažodžiais;
- tekstus, kuriuose trūksta asmeninės patirties, praktinių patarimų, detalių – abstrakčius, neinformatyvius;
- pilnus tuščiažodžiavimo tekstus – sukurtus vien tam, kad užpildytų tuščią svetainės vietą;
- ir pan.
Ar dirbtinio intelekto teksto detektoriai veiksmingi?
Užgimus dirbtinio intelekto erai, lygiagrečiai buvo sukurta daugybė detektorių, skirtų tekstams tikrinti. Tai išties galima traktuoti kaip ženklią pagalbą. Deja, čia vel koją pakiša pagrindinis šių įrankių trūkumas – jie nėra pakankamai tikslūs. Pagal kažkokius jų parametrus, net nuo pirmo iki paskutinio žodžio žmogaus parašytas tekstas gali būti priskirtas prie sukurto DI. Gali nutikti ir priešingai: DI sugeneruotą ir kruopščiai redaguotą tekstą jie gali priskirti žmogaus kūrybai. Tokių klaidų tikimybė ypač padidėja, kai tekstas redaguojamas, perrašomas, papildomas nauja informacija ar derinamas su žmogaus sukurtu turiniu.
Atsižvelgdamos į tai, paieškos sistemos detektorių nevertinak kaip pagrindinės priemonės teksto kilmei nustatyti. Bent jau kol kas nėra žinomo techninio sprendimo, kuris galėtų patikimai atskirti žmogaus ir dirbtinio intelekto parašytą tekstą. Net pačių detektorių kūrėjai paprastai nurodo, kad jų rezultatai yra tik tikimybiniai ir neturėtų būti laikomi galutiniu įrodymu.
Interneto paieškos sistemos daugiau dėmesio skiria signalams, kuriuos galima įvertinti objektyviai: turinio originalumui, faktų tikslumui, išsamumui, svetainės lankytojų elgsenai, svetainės autoritetui ir bendram puslapio naudingumui, bet ne bandymams nustatyti, kas tiksliai parašė tekstą.
Kokie tekstai iš tikrųjų kenkia SEO optimizavimui?
SEO optimizavimui kenkia ne dirbtinis intelektas ar jo sugeneruoti tekstai. Dažniausiai reitingai krenta dėl žemos kokybės turinio ir negebėjimo patenkinti vartotojų užklausų. Jei į puslapį užsukęs lankytojas perskaito tik kelias eilutes ir iškart išeina, tai neišvengiamai lemia puslapio reitingo kritimą. Ir interneto paieškos sistemoms visiškai nerūpi, kas sukūrė tekstą – žmogus, neuroninis tinklas, nemokamas generatorius ar ateivis iš kosmoso. Svarbi vartotojo reakcija.
Ar dirbtinio intelekto generuojami tekstai gali pasiekti aukštus paieškos rezultatus?
Žinoma! Tokių puslapių išties yra daug. Beveik visoms didžiosioms svetainėms kuriant turinį vienaip ar kitaip naudojamas dirbtinis intelektas. Tačiau pagrindinė esmė tame, kad šių svetainių kūrėjai kruopščiai redaguoja sugeneruotą medžiagą, papildo ją realia patirtimi, tobulina struktūrą ir pagerina skaitomumą. Būtent toks požiūris ir parodo, kad DI generuojamas turinys taip pat gali pasiekti puikius reitingus.
Kaip dirbtiniu intelektu kurti tekstus, kad jie nekenktų SEO?
- Įtraukite asmeninę patirtį. Nepaisant to, ar svetainės turinį kuriate patys, ar naudojate DI, asmeninės istorijos, tokios kaip „Aš išbandžiau šį produktą…“, „Man pavyko pasiekti šių rezultatų…“ ar „Man ši paslauga visiškai nepasiteisino“, įkvėps jūsų tekstams gyvybės ir sukurs betarpiško bendravimo su skaitytoju įspūdį.
- Venkite skelbti neapdorotą dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį. Viena iš rimčiausių klaidų, kurią daro kai kurie kūrėjai – DI kurtus tekstus publikuoja jų net neperžvelgę, be jokio redagavimo. Tačiau nors ir vadinamas dirbtiniu, vis dėlto DI moka gudrauti. Mūsų pačių reali praktika parodė, kad jeigu neranda kažkokios informacijos, jis ją tiesiog išsigalvoja. Tad visiškai pasitikėti ir nepatikrinti teksto ar jame pateikta informacija yra teisinga, patikima ir t. t., yra mažų mažiausiai neatsakingas požiūris ir nepagarba skaitytojui.
- Rašykite trumpomis pastraipomis. DI linkęs kurti ilgus teksto blokus, tačiau skubantiems ir informacijos čia ir dabar ieškantiems žmonėms tiesiog fiziškai nesinori skaityti daug teksto. Pamačius prirašytas ilgiausias „paklodes“ gali net akis trūkčioti pradėti. Tad žmogus tokiame puslapyje ilgai neužsibus.
- Pašalinkite visas DI būdingas frazes. Tai, galima sakyti, vienas iš privalomų žingsnių dirbant su dirbtinio intelekto sugeneruotu tekstu. Redaguodami tekstą turite šnekamąja kalba „sudarkyti“ pernelyg tobulą jo struktūrą ir kuo labiau supaprastinti.
Kas geriau veikia SEO – žmogaus ar dirbtinio intelekto kurtas tekstas?
Atsakysime nuoširdžiai – tekstas, kurtas bendradarbiaujant žmogui ir dirbtiniam intelektui. DI efektyviai pagreitina darbą, ženkliai sutaupo laiko, nes padeda surinkti reikiamą informaciją, struktūrizuoti tekstą, išsitaisyti klaidas, kurių žmogaus akis kartais net neužfiksuoja. Tačiau būtent žmogiškasis elementas tekstui ir suteikia gylio, padaro jį vertingu. Tik gyvas žmogus su kitais gyvais žmonėmis gali pasidalinti savo asmenine patirtimi, atkreipti dėmesį į klaidas, pridėti emocijų ir užtikrinti natūralų teksto skambesį.
Apibendrinant verta pažymėti, kad dirbtinio intelekto generuojami tekstai nėra SEO nesėkmės priežastis. Interneto paieškos sistemos jau prieš kurį laiką pripažino, kad DI tėra įrankis. Pagrindinė problema slypi daugumos tekstų žemoje kokybėje. DI nereikia bijoti. Reikia įsisąmoninti, kad šiuolaikinėje rinkoje laimi ne tie, kurie visiškai atsisako dirbtinio intelekto, bet tie, kurie bendradarbiaudami su juo geba sukurti tikrai vertingą turinį.
