Daugeliui žmonių prisistatyti gerokai sunkiau, nei atlikti kasdienes darbines užduotis ar net bendrauti nepažįstamoje aplinkoje. Net ir turint daug patirties ar žinių, pasakoti apie save, kad prisistatymas būtų geras, dažnai nėra paprasta. Žmogui sunku objektyviai įvertinti savo stiprybes ir aiškiai parodyti, kuo jis išsiskiria iš kitų.
Dažniausiai pasitaikančios priežastys, kodėl sunku pasakoti apie save:
- sunku atsirinkti svarbiausią informaciją;
- baisu, kad neteisingai supras;
- nejauku kalbėti apie savo pasiekimus;
- trūksta aiškios minties nuo ko pradėti;
- prisistatymas skamba pernelyg sausai ar per daug oficialiai.
Kai kurie žmonės prisistatydami pradeda vardyti įgytus diplomus, užimamas pareigas, lankytus kursus ar atliktus darbus, tačiau pamiršta svarbiausią dalyką – aiškiai papasakoti, ką jie iš tikrųjų daro ir kuo gali būti naudingi. Kita dalis žmonių bijo pasirodyti pernelyg savimi pasitikintys, todėl nutyli svarbius pasiekimus ir gebėjimus. Dar kiti nežino, kokią informaciją verta išskirti, todėl jų prisistatymas tampa nerišlus ir sunkiai įsimenamas. Taip pat dažnai prisistatymas skamba pernelyg kukliai arba, priešingai, dirbtinai išpūstai.
Savęs pristatymas ir vidinis nepasitikėjimas
Psichologai pastebi, kad žmonės dažniausiai daug daugiau dėmesio skiria savo trūkumams nei stiprybėms. Net patyrę specialistai abejoja, ar jų žinios ir patirtis yra pakankamos. Pavyzdžiui, žmogus gali daugelį metų dirbti savo srityje, sėkmingai atlikti projektus, turėti patenkintų lojalių klientų, tačiau paklaustas apie save atsako labai trumpai: „Tiesiog dirbu savo darbą“. Tuo metu kiti žmonės jo patirtį mato kaip didelį privalumą.
Taip nutinka todėl, kad prie savo gebėjimų žmogus pripranta ir pradeda juos laikyti savaime suprantamu dalyku. Prisistatymą apsunkina ir noras neatrodyti pernelyg save giriančiu žmogumi. Dėl šios priežasties nemažai žmonių nutyli svarbius pasiekimus arba apie juos kalba labai neaiškiai.
Dažniausiai žmonės vengia:
- garsiai kalbėti apie savo stiprybes;
- pabrėžti darbo rezultatus;
- parodyti savo išskirtinumą;
- atvirai pasakoti apie sukauptą patirtį.
Kartais net darbo pokalbyje žmogus daugiau dėmesio skiria tam, ko dar nemoka, nei tam, ką geba atlikti gerai.
Psichologijoje žinomas ir „apsimetėlio sindromas“. Tai būsena, kai žmogui atrodo, kad jo pasiekimai nėra pakankamai vertingi arba, kad jo sėkmė susidėliojo atsitiktinai. Tokie žmonės dažnai save lygina su kitais ir mano, kad aplinkiniai turi daugiau žinių ar gebėjimų. Pavyzdžiui, grožio specialistė gali turėti nuolatinių klientų, gerų rekomendacijų ir ilgametę patirtį, tačiau vis tiek manyti, kad dar nėra pakankamai profesionali viešai kalbėti apie savo darbą.
Svarbu suprasti, kad abejonės savimi gana dažnas reiškinys. Jas patiria ne tik karjerą pradedantys žmonės, bet ir didelę patirtį sukaupę specialistai. Dažniausiai sunkumų kyla todėl, kad žmogui nėra lengva objektyviai įvertinti savo gebėjimus ir pasiekimus. Kalbėti apie save tampa paprasčiau, kai aiškiau suvokiama:
- kokia patirtis jau sukaupta;
- kokie darbai ar projektai atlikti;
- kokią naudą ši veikla kuria klientams, kolegoms ar komandai.
Kai žmogus pradeda geriau matyti savo vertę ir darbo rezultatus, prisistatymas tampa natūralesnis ir aiškesnis.
Kaip papasakoti apie save aiškiai ir sklandžiai
Aiškus prisistatymas prasideda nuo gebėjimo atsirinkti svarbiausią informaciją. Daugelis žmonių bando papasakoti viską, todėl jų mintys tampa padrikos. Prisistatant verta atsakyti į kelis paprastus klausimus:
- Ką aš darau?
- Kam mano veikla naudinga?
- Kokias problemas padedu spręsti?
- Kuo mano darbo būdas išsiskiria?
- Kas man svarbiausia darbe?
Klausimai padeda lengviau susidėlioti mintis ir aiškiau suprasti, kokią informaciją verta išskirti prisistatant.
Taip pat svarbu kalbėti suprantamai. Sudėtingi terminai ar formalios frazės paprastai nepadeda sukurti geresnio įspūdžio. Kur kas stipriau veikia aiškus ir konkretus paaiškinimas. Pavyzdžiui:
- užuot sakius: „Dirbu vizualinės komunikacijos srityje“, galima sakyti: „Kuriu reklamos maketus socialiniams tinklams ir interneto svetainėms“;
- užuot sakius: „Teikiu konsultacines paslaugas“, galima sakyti: „Padedu žmonėms susitvarkyti dokumentus ir suprasti dokumentacijos procesus“.
Žmonės taip pat geriau supranta informaciją, kai ji papildoma realiais pavyzdžiais. Užuot vartojus abstraktų sakinį „esu kruopštus“, daug aiškiau skamba konkretus paaiškinimas apie atsakomybę, terminų laikymąsi ar darbo organizavimą.
Prisistatant naudinga parodyti ne tik profesinę pusę, bet ir požiūrį į darbą. Pavyzdžiui, mokytojas gali paminėti, kad jam svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikai nebijo klausti ir klysti. Tokios detalės padeda geriau suprasti žmogaus bendravimo stilių ir vertybes.
Prieš svarbų pokalbį naudinga apgalvoti pagrindinę mintį, kurią norima perduoti, tai padeda kalbėti nuosekliau ir užtikrinčiau.
Kodėl geras prisistatymas yra svarbus
Pirmasis įspūdis paprastai suformuojamas per labai trumpą laiką, todėl aiškus prisistatymas gali nulemti, kaip klostysis tolimesnis bendravimas. Tai ypač svarbu šiose situacijose:
- darbo pokalbiuose;
- bendraujant su klientais;
- kuriant profesinius ryšius;
- socialiniuose tinkluose;
- pristatant savo veiklą.
Kai žmogus aiškiai ir suprantamai pasakoja apie savo veiklą, aplinkiniams lengviau suprasti, ko galima tikėtis iš bendradarbiavimo su juo. Toks bendravimas kuria didesnį pasitikėjimą, padeda išvengti nesusikalbėjimo ir formuoja profesionalesnį įspūdį. Tai ypač svarbu dirbant su klientais. Pavyzdžiui, klientas daug ramiau jaučiasi tada, kai specialistas aiškiai įvardina:
- kaip vyks darbas;
- kokie numatomi terminai;
- kaip bus palaikomas bendravimas viso proceso metu.
Tokiais atvejais svarbi tampa ne tik pati paslauga, bet ir aiški bei suprantama komunikacija.
Prisistatymas svarbus ne tik bendraujant gyvai, bet ir internete. Dažnai pirmasis kontaktas su žmogumi ar jo veikla įvyksta socialiniuose tinkluose, interneto svetainėje ar profesinėje platformoje. Trumpas veiklos aprašymas padeda greitai suprasti, kuo žmogus užsiima ir kuo jo veikla gali būti naudinga. Jei prisistatymas per daug bendras, skaitytojui sunku suprasti veiklos kryptį ar išskirtinumą. Pavyzdžiui, sakinys „Kuriu rankų darbo papuošalus“ pateikia tik bendrą informaciją ir neatskleidžia, kuo ši veikla išsiskiria. Kur kas aiškiau skamba konkretus apibūdinimas: „Kuriu minimalistinius papuošalus jūsų kasdieniam stiliui.“ Toks sakinys ne tik tiksliau apibūdina veiklą, bet ir padeda geriau suprasti, kam kuriami gaminiai bei kuo jie išskirtiniai.
Geras prisistatymas naudingas ne tik bendraujant su kitais žmonėmis, bet ir pačiam žmogui. Aiškiau įvardijus savo stiprybes, sukauptą patirtį ir darbo kryptį, tampa lengviau suprasti, kokiose srityse norima tobulėti ir kokie profesiniai tikslai svarbiausi. Kai žmogus geriau suvokia savo kuriamą vertę ir geba ją aiškiai apibūdinti, jam tampa gerokai paprasčiau priimti profesinius sprendimus, atsirinkti tinkamus projektus ir kryptingiau planuoti tolimesnę veiklą.
Kaip išmokti kalbėti apie save
Gebėjimas kalbėti apie save dažniausiai stiprėja per praktiką. Kuo dažniau žmogus pasakoja apie savo veiklą, tuo lengviau jam atrasti tinkamus žodžius ir aiškiai dėstyti mintis. Pradėti galima nuo paprastų kasdienių situacijų. Net trumpas atsakymas į klausimą „Ką dirbi?“ gali tapti gera praktika. Užuot pateikus bendrą atsakymą, verta glaustai paaiškinti savo veiklą. Pavyzdžiui, sakinys „Dirbu reklamos srityje“, suteikia labai mažai konkrečios informacijos. Tuo tarpu, atsakymas „Padedu verslams kurti tekstus interneto svetainėms ir socialiniams tinklams“, daug aiškiau parodo, ką žmogus daro ir kokią naudą kuria. Toks prisistatymas skamba konkrečiau, suprantamiau ir padeda lengviau suvokti veiklos kryptį.
Naudinga savo prisistatymą užsirašyti, nes rašant lengviau pastebėti:
- kurios mintys skamba natūraliai;
- kurie sakiniai per ilgi;
- kuri informacija kartojasi;
- kurios vietos gali būti neaiškios kitam žmogui.
Taip pat svarbu prisitaikyti prie situacijos. Tas pats žmogus skirtingai prisistatys darbo pokalbyje, bendraudamas su klientu ar kurdamas savo įvaizdį socialiniuose tinkluose.
Mokantis prisistatyti geriau vengti per ilgo pasakojimo. Kai informacijos per daug, klausytojui sunkiau ją suprasti ir įsiminti, todėl geriau išskirti kelias esmines mintis. Pavyzdžiui, konditerė, užuot vardinusi ilgą gaminių sąrašą gali trumpai pasakyti: „Kepu individualius tortus šeimos šventėms ir stengiuosi derinti natūralų skonį su estetišku pateikimu.“
Padėti gali ir aplinkinių nuomonė. Kartais žmogui pačiam sunku įvardyti savo stiprybes, todėl verta pasiteirauti klientų, kolegų ar draugų:
- kuo, jų nuomone, jūs išsiskiriate iš kitų;
- kokios jūsų savybės labiausiai pastebimos;
- dėl kokių priežasčių jie rekomenduotų jus.
Svarbiausia suprasti, kad geras prisistatymas nėra išmoktas tekstas. Tai aiškus ir suprantamas pasakojimas apie savo veiklą, patirtį ir darbo principus.
